Jūs esate čia: Pradžia > Dermokosmetikos alchemija

Dermokosmetikos alchemija

Kosmetikos galima įsigyti daug kur, todėl net suskausta galva pagalvojus – tai kaip išsirinkti veido kremą ar plaukų šampūną, kuris tikrai būtų geras? Perkant priemones vaistinėje kažkodėl atrodo, jog tai patikimumo garantas. Kodėl? Pasirodo, ne be reikalo – čia karaliauja DERMOKOSMETIKA.

Specifika

Nuo įprastinių kosmetikos priemonių, parduodamų prekybos centruose ar grožio prekių parduotuvėse, dermokosmetika skiriasi tuo, kad yra sukurta remiantis medicinos produktams taikomomis farmacinėmis technologijomis, standartais ir etika. Todėl ne veltui ji patikėta platinti medicinos „dešiniajai rankai“ – vaistinėms arba farmacinius reikalavimus atitinkančioms specializuotoms vietoms. Įsigijęs dermokosmetikos produktą, gali būti tikras, kad rankose turi patikrintą kosmetikos ir farmacijos kūrinį. Be to, patikimumo suteikia ir tai, kad dermokosmetiką platinti gali tik kvalifikuotas, vaistininko ar gydytojo išsilavinimą turintis specialistas, kuris gali tinkamai pakonsultuoti žmogų. Kartais atrodo, kad dermokosmetika skirta tik probleminei odai ar plaukams prižiūrėti – tiesa, ji pagerina, papildo ar net gali pakeisti medicininę priežiūrą, tačiau ši kosmetika puikiausiai tinka ir kasdienei sveikos odos bei plaukų priežiūrai.

Žodis „kosmetika“ kildinamas iš graikų kalbos žodžio „kosmetike“, reiškiančio puošimo meną. „Dermatos“ – iš graikiško „derma“, reiškiančio odą. Kartu jie reiškia „sveikata + grožis“. Terminas „dermokosmetikos produktai“ atsirado VII amžiuje.

Dermokosmetika nuo dermatologinių medicininių produktų skiriasi tuo, kad pastarieji, skirti odos ligoms gydyti, gali dirginti odą, dėl to netinka kasdienei priežiūrai. Dermokosmetika gali papildyti dermatologinius produktus tam, kad oda kasdien būtų nuosekliai prižiūrima.

Naudinga žinoti

•    Dermokosmetikos produktams taikomi tokie pat griežti saugumo reikalavimai, kaip ir medicininiams produktams, todėl jie visiškai nekenksmingi sveikatai.
•    Pagal kosmetikos reglamentą kosmetikos produktams reikalaujama tik saugumo testų, o efektyvumo testų, kurie būtini medicininiams produktams, – ne.
•    Kosmetikos produktai gali sukelti odos ar gleivinės sudirgimą, alerginę ar padidėjusio jautrumo reakciją, bendrą organizmo reakciją dėl patekusios kokios nors sudėtinės produkto dalies.

Corinne Dechelette yra odos biologijos mokslų daktarė, farmacininkė, kosmetologė ir prancūzų dermokosmetikos gamintojų „Pierre Fabre Dermo-Cosmetique“ rinkos tyrimų direktorė.

Pasak neseniai Vilniuje viešėjusios dermokosmetikos guru laikomos prancūzės Corinne Dechelette, mūsų oda, sudaryta iš fibroblastų, keratinocitų ir melanocitų, geriau jaučia skirtumus tarp paprastos kosmetikos, dermokosmetikos ir dermatologinių priemonių nei pats žmonės, kurie yra mažiau išrankūs ir neįsigilinę į šių produktų skirtumus.

Tyrimai ir atradimai

„Nustatant dermokosmetikos produktų veikliųjų ir pagalbinių medžiagų efektyvumą, laboratorijose naudojamos moderniausios technologijos ir naujausi moksliniai atradimai. Mokslininkai turi galimybių ir priemonių atlikti įvairiausius bandymus: nuo ląstelių bei audinių iki veikliųjų medžiagų veikimo mechanizmo tyrinėjimų. Naudodamiesi molekulinės biologijos pasiekimais, mūsų specialistai gali tyrinėti dermokosmetikos veikliųjų medžiagų poveikį visų tipų odos ląstelėms“, – sakė C. Dechelette. Ji pažymi, kad kompanijoje, kurioje ji dirba, bendradarbiauja įvairių mokslo disciplinų specialistai – pradedant vaistininkais, dermatologais, farmakologais ir baigiant toksikologais, fitochemikais, biofizikais, klinicistais. „Taigi mūsų dermatologiniai produktai yra kuriami ir gaminami remiantis įvairių specialistų žiniomis ir patirtimi‘, – pabrėžė ekspertė.



Jos teigimu, tiriant dermokosmetikos produktų efektyvumą, aiškinamasi ne tik kaip jis veikia konkrečią vietą, bet ir bendrą efektyvumą – atsižvelgiant į gyvenimo kokybę ir įvairias žmonių grupes. „Siekiame, kad kiekvienas gaminys būtų kuriamas turint konkretų tikslą ir turėtų kuo mažiau ingredientų. Be to, mes daugiau dėmesio skiriame dermokosmetikos moksliniam tobulinimui, o ne rinkodarai ir reklamai“, – apie skirtumus nuo paprastos kosmetikos kalbėjo odos biologijos mokslų daktarė.

Be to, vartotojas turėtų suprasti tikrąją kosmetikos produkto reklaminio prierašo „išbandė 120 moterų“ reikšmę. Tai, pasak specialistės, reiškia vartotojų nuomones išbandžius produktus namuose, be gydytojo ar dermatologo stebėsenos, ir yra subjektyvu.  Klinikiniai tyrimai yra objektyvūs, nes naudojami specialūs metodai, tyrimus stebi gydytojas, po jų pateikiama speciali ataskaita. Subjektyvūs vertinimai renkami jau išleidus produktą į rinką, kai renkami vaistininkų, gydytojų, vartotojų atsiliepimai.

Formulės kūrimas


Tam, kad produktas būtų geras, neužtenka vien atrasti gerą veikliąją medžiagą – reikalinga visa produkto formulė. Produktas turi būti sukurtas taip, kad veikliųjų medžiagų molekulės tiesiogiai veiktų odą, o pagalbinės medžiagos atliktų savo darbą neturėdamos įtakos minėtoms molekulėms. Gera formulė reikalinga ir tam, kad produktą būtų patogu ir malonu naudoti – jei, pavyzdžiui, bus sunkiai tepamas, žmogus nenorės naudoti net ir pačios geriausios sudėties gaminio.
„Naudoti kremą, putas, šampūną ar dušo želę turi būti malonu. Todėl išbandant gaminį tiriami visi penki žmogaus pojūčiai: rega, klausa, uoslė, skonis ir lytėjimas. Tiriamieji nurodo, kaip jie vertina konsistenciją, lengvumą naudoti, odos minkštumą ir pan. Gauti statistiniai duomenys padeda sukurti galutinę optimalią produkto formulę“, – dermokosmetikos virtuvės niuansus dėstė prancūzė.
Pasak C. Dechelette, dauguma dermokosmetikos gaminių yra hipoalerginiai – tai reiškia, kad visi įeinantys ingredientai turi būti patvirtinti hipoalerginių medžiagų sąraše. Dažniausiai alergizuoti žmogų gali įvairūs aromatizatoriai, tad pastarųjų dermokosmetikoje arba nėra, arba naudojami tik tie, kurie irgi patvirtinti kaip hipoalerginiai.

Kad produktas dėl į jį patekusių mikrobų naudojant nesugestų, galiojimo formulei reikalingi tinkami konservantai, tačiau dermokosmetikos gamintojai jau pagamina produktų ir be jų. Tam pasitarnavo ne tik itin sterili aplinka ir sterilios produktų formulės, bet ir nauji išradimai, pavyzdžiui, specialios pakuotės, kurios apsaugo gaminį nuo mikrobų patekimo rizikos. Be visa ko, konservantų kiekis dermokosmetikoje yra taip pat griežtai kontroliuojamas.

Pagalba gydymui

Dermokosmetika itin praverčia gydant odos ligas. Pavyzdžiui, gydytojas, nurodantis atopinį dermatitą gydyti kortikosteroidais, labai dažnai kartu rekomenduos naudoti ir minkštinamuosius dermokosmetinius produktus. Kartais medicininiai produktai gali sukelti šalutinį poveikį, o dermokosmetiniai produktai padeda jį sumažinti – pavyzdžiui, gydant aknę izotretinoinu, gali labai išsausėti oda, tad drauge reikėtų naudoti odą maitinančius produktus.
Tai yra ir vienas esminių dermokosmetikos skirtumų nuo paprastos kosmetikos. Paprastai kosmetika yra skirta sveikos odos ir plaukų priežiūrai, o dermokosmetika tinka ir jautriai bei pažeistai odai, jei nereikia specialaus medicininio gydymo.

Kosmetika vs. dermokosmetika

Šaltinis: Bukletas “Dermokosmetika – tai pasitikėjimas”, autorė Corinne Dèchelette, “Pierre Fabre Dermo-Cosmetique”, Prancūzija , BENU vaistinės žurnalas moterims - "Laikas sau" Nr. 5, 2016m.